I-a vieta
MIŠKO KURORTAS
After Party architecture, MB
II-a vieta
MALO
TOTO arkitekter AS + Aketuri Architektai UAB
III-a vieta
KURORTAS
UAB „Architektūros linija”
IV-vieta
DEIMANTAI
NG architects, UAB + Arch-1, UAB + A kubu, MB + Erasti
Architecture Studio, MB
1 vieta
Darbas devizu „MIŠKO KURORTAS”
After Party architecture, MB
Autoriai: Giedrius Mamavičius, Gabrielė Ubarevičiūtė, Loreta Janušaitienė
MIŠKO KURORTAS
Žvėrynas – vienas savičiausių Vilniaus rajonų, kurio identitetą formuoja išskirtinis miesto ir gamtos santykis. Neries vingis, brandūs medžiai ir reljefas sukūrė unikalią aplinką, kurioje nuo XIX a. pabaigos vystėsi vilų ir vasarviečių architektūra, suteikusi rajonui miesto kurorto charakterį. Žvėrynui būdingi erdvūs sklypai, tarp želdynų laisvai komponuojami tūriai ir žmogui artimas mastelis. Čia architektūra suvokiama ne kaip dominuojantis objektas, bet kaip natūrali kraštovaizdžio dalis.
Projektuojamas paslaugų ir gyvenamųjų patalpų kompleksas įterpiamas į brandžių želdinių gausiai apaugusį sklypą tarp istorinių Maloniosios gatvės vilų ir Neries šlaito panoramų. Urbanistinė idėja remiasi jautriu santykiu su susiformavusiu gamtiniu karkasu ir siekiu tęsti Žvėrynui būdingą miesto vilos bei kurortinės architektūros tradiciją. Sklype komponuojami du stačiakampiai tūriai, sujungti požemine dalimi. Pirmasis orientuojamas palei gatvę, pagarbiai sužemintu dviejų aukštų fasadu, išlaikant būdingą rajono mastelį ir erdvius atstumus tarp pastatų. Antrasis tūris talpinamas vidinėje sklypo dalyje, atsiveriant į Neries slėnį ir kuriant žaliuojančio vidinio kiemo erdvę. Iš gatvės perspektyvos kompleksas suvokiamas kaip vientisa, subtiliai kraštovaizdyje integruota miesto vila.
Projekte ypatingas dėmesys skiriamas brandžių medžių išsaugojimui, suvokiant juos kaip esminę teritorijos charakterio dalį. Pastatų tūriai jautriai prisitaiko prie esamos želdinių struktūros, o vidinis kiemas formuojamas kaip rami, žaliuojanti oazė – svarbi Žvėryno gyvenimo kokybės ir identiteto dalis.
Architektūrinė raiška kuria dvipusį pastato charakterį. Į Maloniosios gatvės pusę atsiveria santūrus, žmogiško mastelio fasadas su švelniai žalsva pilno padengimo medinių dailylenčių apdaila, ritmiškais vertikaliais langais ir žemu karnizu, darniai įsiliejantis į istorinę aplinką. Tuo tarpu vidinio kiemo pusėje tūris tarsi ištrupa ir atsiveria gamtai – atidengiamos kolonos, sijos, balkonai lyg tarpinės erdvės, kuriančios lengvumo ir virpančio santykio su aplinka įspūdį. Taikant šiuos architektūrinius principus kuriama netiesioginė nuoroda į istorines verandas ir terasas, siekiant išlaikyti nuolatinį ryšį tarp vidaus erdvių, žmogaus ir gamtos.
Planšetės
Aiškinamasis raštas
Grįžti į viršų ↑
2 vieta
Darbas devizu „MALO”
TOTO arkitekter AS + Aketuri Architektai UAB
Autoriai: Saulius Bulavas, Mille Mee Herstad, Marie Keukeleire, Lukas Rekevičius
MALO
„MALO“ – šiuolaikinė miesto vilų struktūra Maloniojoje g. 5, Vilniuje, jautriai įterpiama tarp kamerinio Žvėryno urbanistinio audinio ir Neries slėnio kraštovaizdžio. Projektu siekiama sukurti pastatą, kuris papildytų esamą aplinką, išsaugotų Žvėrynui būdingą žalių kiemų charakterį, pralaidumą ir žmogaus mastelį, kartu pasiūlydamas aiškią, šiuolaikišką architektūrinę išraišką.
Pastatas formuojamas iš dviejų savarankiškų korpusų: komercinis korpusas projektuojamas palei Maloniąją gatvę, aktyvesnėje sklypo dalyje, o gyvenamasis – giliau, ramesnėje ir žalesnėje aplinkoje. Abu korpusai sujungiami bendra požemine automobilių saugykla, tačiau antžeminėje dalyje išlaiko funkcinį ir erdvinį savarankiškumą. Toks sprendimas leidžia aiškiai atskirti lankytojų ir gyventojų srautus, užtikrinti gyvenamosios dalies privatumą bei racionaliai organizuoti automobilių, dviračių, sandėliavimo ir technines zonas.
Architektūrinė idėja grindžiama praslenkamų tūrių kompozicija. Skaidomi tūriai mažina vizualiai suvokiamą pastato mastelį, neformuoja vientisos užstatymo sienos ir leidžia pastatui natūraliai įsilieti į Žvėryno aplinką. Kiekviena tūrio dalis turi savarankišką dvišlaitį stogą, todėl pastato siluetas artimas miesto vilų tipologijai. Fasaduose kuriamas ramus langų ritmas, naudojami įtraukti balkonai, terasos ir erkeriai, o vientisa medžiaginė kalba suteikia pastatui solidų, santūrų ir žmogui artimą charakterį.
Komercinis korpusas veikia kaip aktyvesnis Maloniosios gatvės pastatas, kurio patalpos gali būti lanksčiai dalijamos ar jungiamos pagal būsimų naudotojų poreikius. Gyvenamasis korpusas projektuojamas kaip privatesnė vila žaliame kieme – jame numatomi šeši vieno lygio butai su privačiomis terasomis arba balkonais. Pagrindinės gyvenamosios erdvės orientuojamos į pietryčius, vidinį kiemą ir Neries krypties vaizdus, o privatesnės zonos nukreipiamos į ramesnes sklypo puses.
Lauko erdvės kuriamos kaip Žvėrynui būdinga kiemų sistema: prie gatvės formuojama aktyvesnė komercinė prieiga, o giliau sklype – pusiau privačios gyvenamosios ir rekreacinės erdvės su vaikų žaidimų zona, poilsio vietomis ir želdiniais. Esami medžiai saugomi ir integruojami, o nauji želdiniai stiprina vešlaus kiemo įspūdį. Automobilių judėjimas nukreipiamas į požeminę dalį, todėl kiemas išlieka skirtas pėstiesiems, dviračiams ir kasdieniam gyventojų naudojimui.
Medžiagiškumo koncepcija remiasi natūraliomis, ilgaamžėmis ir oriai senstančiomis medžiagomis – aukštos kokybės plyta, betonu, cinku, stiklu ir aliuminio detalėmis. Projektas nekopijuoja istorinės architektūros, bet interpretuoja jos principus: mastelį, langų ritmą, dvišlaičių stogų siluetą, žalius tarpus ir santūrų santykį su Neries panorama. Taip kuriama kontekstuali, funkcionali ir šiuolaikiška architektūra, suderinanti konkurso programą, techninius reikalavimus, kraštovaizdžio vertes ir ilgalaikį pritaikomumą, neprarandant Žvėrynui būdingo mastelio bei ramybės.
Planšetės
Aiškinamasis raštas
Grįžti į viršų ↑
3 vieta
Darbas devizu „KURORTAS”
UAB „Architektūros linija”
Autoriai: Gintaras Čaikauskas, Simonas Čaikauskas, Faustas Lasys, Adriana Meilūnaitė
KURORTAS
Projektas kuriamas istoriniame Vilniaus Žvėryno rajone, jautriai atliepiant šios vietovės vertybes bei unikalią „miesto-sodo“ koncepciją. Pagrindinė urbanistinė idėja – sukurti architektūrą, kuri harmoningai sujungtų racionalų gatvės perimetrą su kurortine ramybe, juntama artėjant prie Neries upės. Pastatų tūriai formuojami taip, kad vizualiai atvertų erdves ir kurtų pramatomumą, leidžiantį upės peizažui tapti neatsiejama komplekso dalimi.
Architektūrinė raiška įkvėpta istorinių Žvėryno vilų dvasios. Šlaitiniai stogai, tūriniai stoglangiai ir stilizuoti bokšteliai moderniomis priemonėmis interpretuoja aristokratišką praeities palikimą bei suteikia siluetui dinamiškumo. Fasadams parinktos vietos tradicijas atspindinčios plytų mūro apdailos medžiagos, o išskirtinio charakterio pastatams suteikia modernios slankiosios langinių sistemos.
Kompleksas padalintas į skirtingo charakterio erdves: arčiau reprezentacinės gatvės pusės kuriamas atviras komercinis korpusas, o vidiniame kieme formuojama privati gyvenamoji oazė. Kuriant erdves didžiulis dėmesys skirtas gyventojų privatumui, natūraliam apšvietimui bei geriausiems vaizdams į upės slėnį. Vidiniai kiemai ir terasos yra gausiai apželdinti, juose harmoningai išdėstytos ramaus poilsio bei aktyvaus laisvalaikio zonos. Visa aplinka projektuojama vadovaujantis universalaus dizaino principais, užtikrinant patogų ir sklandų judėjimą visiems.
Apibendrinant, tai projektas, kuris ne tik gerbia griežtus kultūros paveldo reikalavimus, bet ir kuria darnų dialogą su istoriniu kontekstu. Išsaugomi vertingi brandūs medžiai, pastelinės spalvos ir atidžiai apgalvotos detalės leidžia naujai architektūrai organiškai ir pagarbiai įsilieti į jautrų Žvėryno kraštovaizdį.
Planšetės
Aiškinamasis raštas
Grįžti į viršų ↑
4 vieta
Darbas devizu „DEIMANTAI”
NG architects, UAB + Arch-1, UAB + A kubu, MB + Erasti
Architecture Studio, MB
Autoriai: Ignas Vengalis, Filippo Erasti, Antanas Pikalovas, Dovilė Razgaitienė, Evelina Stempkovskaja; Projekto vadovas: Vaidas Grinčelaitis
DEIMANTAI
Pagrindiniu konceptualiu motyvu pasirinktas deimanto simbolis, interpretuojamas kaip grynumo, tikslumo ir vidinės vertės simbolis. Architektūros charakteris kuriamas per subtilų geometrijos, šviesos, proporcijų ir medžiagiškumo santykį, leidžiantį pastatui skirtingai atsiskleisti priklausomai nuo perspektyvos, paros laiko ir aplinkos atmosferos.
Pastato tūriai formuojami skaidant vientisą masę į kristališkas geometrines formas, kurios leidžia kurti dinamišką santykį tarp uždarumo ir skaidrumo, ekspresijos ir santūrumo. Architektūra siekia ne dominuoti aplinkoje, bet tapti subtilia jos dalimi — jautriai reaguojančia į vietos mastelį, gamtinę struktūrą ir miesto panoramas.
Projektas integruojamas į Maloniosios gatvės urbanistinę struktūrą, interpretuojant Vilniaus miesto vilų charakterį šiuolaikinės architektūros priemonėmis. Pastatas formuoja pereinamąjį urbanistinį mastelį tarp intensyvesnio miesto audinio ir žalesnės gyvenamosios aplinkos, išlaikant žmogaus mastelį, gatvės vizualinį permatomumą bei jautrų santykį su kraštovaizdžiu.
Sklype esantis brandžių medžių masyvas tampa svarbia projekto kompozicijos dalimi. Suskaidyti tūriai komponuojami tarp esamų želdinių grupių, minimizuojant intervenciją į natūralią aplinką ir išsaugant teritorijos erdvinį charakterį. Atsiveriančios Vilniaus panoramos, natūralios šviesos kaita ir reljefo ypatumai formuoja projekto atmosferą bei erdvinę patirtį.
Pastatą sudaro du antžeminiai korpusai, sujungti požeminiu aukštu su automobilių parkavimu bei techninėmis patalpomis. Korpuse A planuojamos komercinės funkcijos, o korpuse B — gyvenamosios paskirties butai. Planinė struktūra kuriama laisvo planavimo principu, maksimaliai išnaudojant perimetrinių stiklinių fasadų teikiamas natūralios šviesos ir panoraminių vaizdų galimybes.
Architektūrinė išraiška paremta dvigubo fasado principu. Stikliniai fasadai dengiami keramikinėmis lamelėmis, kurios formuoja subtilų šviesos ir šešėlio ritmą bei suteikia pastatui privatumo. Žvelgiant kampu pastatas atrodo santūrus ir uždaras, o frontaliniuose vaizduose atsiskleidžia jo skaidrumas bei vidinių erdvių gylis. Taip kuriama architektūra, kuri jautriai įsilieja į miesto panoramą, tačiau kartu formuoja aiškų ir savitą identitetą.